„Utenos alaus“ daryklos istorija

Jau daugiau kaip trisdešimt penkerius metus „Utenos alus“ gimsta gražiausiame Lietuvos regione – Ežerų krašte – įsikūrusioje alaus darykloje. Anuomet, ieškant vietos naujai daryklai statyti, įvairiose Lietuvos vietovėse buvo atlikti giluminio vandens tyrimai. Palyginus rezultatus nuspręsta daryklą statyti Utenoje, nes būtent šiame krašte vanduo tinkamiausias alui – minkštas ir tyras.

Aludarystės patirtis – iš Čekijos

Savo sudėtimi Utenos vanduo yra labai panašus į legendinio aludarystės miesto – Pilzeno – vandenį. Štai kodėl alaus gamybos įrangą sumontuoti ir pirmąjį alų išvirti pastačius tuo metu bene moderniausią visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje „Utenos alaus“ daryklą buvo patikėta būtent Čekijos alaus meistrams.

Geriausia, kokią tik tuomet buvo galima gauti, alaus gamybos įranga buvo atvežta specialiai iš Čekijos. Iki šiol alaus daryklos virimo salėje ant dviejų senų čekiškų varinių katilų kabo lentelė su įrangos gamintojo pavadinimu – Škoda, Chekoslovakia.

Į Uteną atvyko ir čekų bendrovės „TechnoExport“ komanda. Brigadai vadovavo jaunas ir energingas Petras Hruška, jos sudėtyje buvo ir jau pagarsėjęs aludaris Jozefas Koprživa, iki gilios senatvės dirbęs pagrindiniu aludariu daryklose Prahoje. Brigadoje buvo ir už virimo cecho įrengimą atsakingas aludaris inžinierius Jiri Tomašekas.

Čekai padėjo sumontuoti įrangą, Utenos aludarius supažindino su aludarystės paslaptimis ir aktyviai konsultavo verdant pirmąsias „Utenos alaus“ partijas. „Utenos alaus“ darykla pirmąjį Utenoje išvirtą alų išpilstė 1977 metų sausio 14 dieną.

Toks geras, kad net sunku patikėti

Pirmasis alus, išvirtas tuometinėje alaus darykloje, buvo legendinis „Žigulinis“. Uteniškiams perduota čekų aludarių patirtis ir meistriškumas lėmė, kad „Utenos alus“ nuo pat pirmųjų dienų pelnė aukščiausios kokybės alaus reputaciją.

Tuometinėje Lietuvoje netruko pasklisti gandas: alus toks kokybiškas, kad greičiausiai jį geležinkeliu veža iš broliškos Čekijos, o Utenoje tik išpilsto. Utenos alus išgarsėjo akimirksniu, prie gamyklos durų jo laukė sunkvežimių eilės, o ties tiekimo skyriaus durimis vyko atvykusių įsigyti Utenos alaus „mūšiai“.

„Utenos alaus kombinatas“ – taip tuomet vadinosi „Utenos alus“ – per metus galėjo išvirti 72 mln. litrų alaus, 25 mln. litrų vaisvandenių ir pagaminti 13,5 tūkst. tonų salyklo. Pirmasis daryklos vadovas buvo Gediminas Jackevičius, įmonei sėkmingai vadovavęs iki pat mirties 1993 metais. Nuo pat pradžių jis rūpinosi, kad naujai statomoje alaus darykloje būtų diegiamos naujausios to meto aludarystės technologijos.

Iki Nepriklausomybės „Utenos alaus“ darykloje buvo verdama daug populiariausių alaus rūšių: „Sostinės“, „Mėgėjų“, „Lietuviškas“, „Aukštaitijos“, „Studentiškas“, „Gaudeamus“, „Kauno“, „Stalo“, „Sartų“, „Bočių“, „Baltų“, „Utenos“, „Utenos Premium“, „GJ“ (Gediminas Jackevičius). „Utenos alaus“ darykloje virtas ir tamsusis alus – „Baltijos“, „Porteris“, „Turbo“. Dauguma daryklos alaus rūšių pelnė aukso ir sidabro medalius tarptautinėse parodose ir alaus konkursuose.

Nors daryklos prioritetas visuomet buvo alus, joje buvo gaminami bei pilstomi ir vaisvandeniai. Ir dabar daugelis su nostalgija prisimena tuomet itin populiarius gėrimus „Citrina“, „Apelsinas“, „Sajanai“, „Tarchūnas“, „Šaltukas“, „Tonika“, „Auksaspalvis“, „Avietė“ ar „Bachmaro“.

Didžiulės aludarystės kompanijos dalis

Naujas etapas alaus daryklos istorijoje prasidėjo 1991 metais atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę. Reorganizavimas į valstybinę akcinę įmonę „Utenos gėrimai“, o kiek vėliau ir į akcinę bendrovę, alaus daryklai buvo reikšmingas tuo, kad iš esmės buvo atnaujinti gamybos procesai ir receptūros. Tai dar labiau sustiprino „Utenos alaus“ lyderystę rinkoje. 

1997 metais darykloje pradėti gaminti visame pasaulyje gerai žinomi vaisvandeniai „Pepsi-kola“ ir  „Fiesta“. Tų pačių metų pabaigoje bendrove pradėjo domėtis užsienio investuotojai ir buvo nuspręsta sukurti bendrą įmonę su Švedijos, Norvegijos ir Suomijos įmone „Baltic Beverages Holding“ (BBH), bei Estijos „Hansa Investments“. BBH buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse investavo į alaus pramonę. Investicijoms į „Utenos alaus“ daryklą BBH iš viso skyrė 19,5 mln. Lt, dar 30,5 mln. Lt skyrė „Hansa Investments“. Abu investuotojai gavo 50% naujos įmonės akcijų, toks pat akcijų paketas liko ir bendrovės „Utenos gėrimai“ rankose.

Itin reikšmingi pokyčiai Lietuvos alaus rinkoje įvyko 2000-aisiais metais. Jie tęsėsi ir vėliau, mat naujieji daryklos akcininkai BBH pasiūlė daug naujovių ir išmokė greitai reaguoti į nuolat besikeičiančius rinkos poreikius. Darykloje pradėtas gaminti ir pilstyti geriamasis vanduo „Vichy Classique“, sidras „KISS“, alaus ir kiti alkoholiniai kokteiliai.

Dar vienas įmonės reorganizavimo etapas įvyko 2001-aisiais, kai „Utenos alaus“ ir „Švyturio alaus“ daryklos buvo sujungtos į AB „Švyturys-Utenos alus“, 2003 metais tapusia uždarąja akcine bendrove. Po sandorių 2008-aisiais metais pagrindine bendrovės akcininke tapo pasaulinė aludarystės milžinė „Carlsberg breweries“ ir „Utenos alus“ tapo pilnaverte „Carlsberg Group“ dalimi.

„Carlsberg Group“ kasmet pagamina 115 milijonų hektolitrų alaus, grupėje dirba 40 tūkstančių darbuotojų, o produkcija parduodama 150 pasaulio valstybių. Tai didžiausia aludarystės kompanija Šiaurės ir Rytų Europos regione bei ketvirta pagal dydį pasaulyje.

„Utenos alaus“ darykla – didžiausia ir moderniausia

„Utenos“ darykla didžiuojasi per beveik keturis dešimtmečius nenutrūkstamos veiklos išsaugojusi iš čekų perimtą meistriškumą ir aludarystės tradicijas. Dabar ji yra didžiausia ir moderniausia alaus darykla Baltijos šalyse – per pastarąjį dešimtmetį daryklos įrangai atnaujinti, darbo sąlygoms pagerinti skirta per 400 mln. Lt. Darykloje vadovaujamasi tarptautiniu ISO 9001 standartu, veikia moderni laboratorija, kurioje griežtai kontroliuojama produkcijos kokybė. 

Vis dėlto kai kurie dalykai nesikeičia niekada: alus yra vienas paskutinių šiuolaikinės pramonės gaminių, kuriam gaminti naudojami tik natūralūs ingredientai. Visas alus „Utenos“ darykloje verdamas iš nuo senų senovės naudotų komponentų – tyro šaltinio vandens, kokybiško salyklo, apynių ir alaus mielių.

Ne tik uteniškiai, bet ir visos Lietuvos gyventojai „Utenos alų“ vertina už jo puikų skonį, aukščiausią kokybę ir dėmesį naujovėms. 2007-aisiais vartotojams pristatytas „Utenos alus“ skaidriame butelyje, jam Lietuvos prekybos įmonių asociacija yra suteikusi „Populiariausios prekės“ titulą. Dėmesio ir geriausių atsiliepimų sulaukia 2008-aisias „Utenos alui“ pradėtas naudoti ypač patogus, saugus bei modernus Japonijoje pagamintas „pull off“ kamštelis. Dar viena Utenos aludarių naujovė – alus „Utenos“ naujos kartos trisluoksniame plastiko butelyje – pelnė „Lietuvos metų gaminio 2011“ aukso medalį. Utenos aludariai alų į patogią, alaus skonį ir kokybę geriau už kitus plastikinius butelius išsaugančią tarą 2011 metų rudenį perkėlė pirmieji Baltijos šalyse. Apie „Utenos“ aludarių meistriškumą taip pat liudija ir gausybė tarptautinių apdovanojimų, tarp jų – Čikagoje iškovotas Pasaulio alaus čempionato auksas.

Utenos aludariai įsitikinę, kad būtent produkcijos kokybė, didžiulis dėmesys naujovėms ir užsitarnautas vartotojų pasitikėjimas lemia tai, kad jau keletą metų iš eilės remiantis „AC Nielsen“ kompanijos atliekamo vartotojų tyrimo „Winning Brands“ duomenimis, „Utenos“ prekės ženklas yra antras stipriausias alaus prekės ženklas Lietuvoje.

Šiuo metu „Utenos alus“ per metus išverda 132 mln. litrų alaus ir pagamina 28 mln. litrų kitų gėrimų. Daryklos produkcija keliauja į 20 valstybių visame pasaulyje. Po visą pasaulį sklindanti žinia apie itin aukštą šio alaus kokybę lėmė, kad Utenos aludariai vis dažniau sulaukia užsakymų gaminti žinomiausių pasaulio prekės ženklų alų įvairioms Europos valstybėms.

Apdovanojimai „Utenos alui“